obstructurus
Appellatio pronuntiatusque
+/-API: /obstruːkˈtuːrus/ (classice) - Syllabificatio phonetica: ob·strūc·tū·rus — morphologica: ob-struct-ur-us
Notatio
+/-Participium
+/-Forma | Persona | Tempus | Vox | Modus | Casu | Verbum |
---|---|---|---|---|---|---|
obstrūctūrus | —
|
futurum | activa | participium | nominativo | obstruō |
Declinatio
+/-positivus singularis | positivus pluralis | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
cas. | masc. | fem. | neut. | cas. | masc. | fem. | neut. |
nom. | obstrūctūrus | obstrūctūra | obstrūctūrum | nom. | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūra |
gen. | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūrī | gen. | obstrūctūrōrum | obstrūctūrārum | obstrūctūrōrum |
dat. | obstrūctūrō | obstrūctūrae | obstrūctūrō | dat. | obstrūctūrīs | obstrūctūrīs | obstrūctūrīs |
acc. | obstrūctūrum | obstrūctūram | obstrūctūrum | acc. | obstrūctūrōs | obstrūctūrās | obstrūctūra |
abl. | obstrūctūrō | obstrūctūrā | obstrūctūrō | abl. | obstrūctūrīs | obstrūctūrīs | obstrūctūrīs |
voc. | obstrūctūre | obstrūctūra | obstrūctūrum | voc. | obstrūctūrī | obstrūctūrae | obstrūctūra |