ridiculam
Discretiva
ridiculam dictio est in variis linguis: |
Formae affines +/-
Latine +/-
Proprietates grammaticales +/-
Forma | Modus flexurae | originis |
---|---|---|
rīdiculam | casus accusativus singularis · genus femininum | adiectivi rīdiculus |
Appellatio pronuntiatusque +/-
API: /riːˈdi.ku.lam/ (classice) - Syllabificatio phonetica: rī·di·cu·lam — morphologica: ridicul-am
Loci +/-
M. Tullius Cicero -106…-43 | Lucius Annaeus Seneca -3…+65 |
Marcus Valerius Martialis 40-103 | Apuleius ca. 125-170 |
||||||||||||||||||||
antiq. | class. | class. | I | II | III | IV | V | VI | VII | VIII | IX | X | XI | XII | XIII | XIV | XV | XVI | XVII | XVIII | XIX | XX | XXI |
Latinitas Romana
Latinitas postclassica
Fontes
- ↑ 1.0 1.1 Marcus Tullius Cicero - In C. Verrem actio secunda. (The Latin Library): Liber quartus. LXV. [146] — ridiculam
- ↑ 2.0 2.1 2.2 2.3 2.4 Vicicitatio: ridiculam.
- ↑ 3.0 3.1 Lucius Annaeus Seneca - Ad Lucilium epistulae morales. (The Latin Library): Tomus / Liber 17-18. CII., versus 10 — ridiculam
- ↑ 4.0 4.1 Marcus Valerius Martialis - Epigrammata. (Bibliotheca Augustana): Liber secundus. Valerius Martialis Deciano suo sal. — ridiculam
- ↑ 5.0 5.1 Apuleius - Apologia sive Pro se de magia liber. (Bibliotheca Augustana): Pagina 3. Sectio 42. Versus 2 — ridiculam