rutus
Appellatio pronuntiatusque
+/-API: /ˈruːtus/ (classice) - Syllabificatio phonetica: rū·tus — morphologica: rut-us
Notatio
+/-Participium
+/-Forma | Persona | Tempus | Vox | Modus | Casu | Verbum |
---|---|---|---|---|---|---|
rūtus | —
|
perfectum | passiva | participium | nominativo | ruō (ruere) |
Declinatio
+/-positivus singularis | positivus pluralis | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
cas. | masc. | fem. | neut. | cas. | masc. | fem. | neut. |
nom. | rūtus | rūta | rūtum | nom. | rūtī | rūtae | rūta |
gen. | rūtī | rūtae | rūtī | gen. | rūtōrum | rūtārum | rūtōrum |
dat. | rūtō | rūtae | rūtō | dat. | rūtīs | rūtīs | rūtīs |
acc. | rūtum | rūtam | rūtum | acc. | rūtōs | rūtās | rūta |
abl. | rūtō | rūtā | rūtō | abl. | rūtīs | rūtīs | rūtīs |
voc. | rūte | rūta | rūtum | voc. | rūtī | rūtae | rūta |